Spausdinti

Daugų miestelį iš visų pusių supa ežerai, apie kuriuos sklando daug legendų ir pasakojimų. Yra padavimas bylojantis miestelio vardo kilmę. Pasakojama, kad trys Daugio galiūnai sūnūs nuskendę Didžiulio ežere. Jie plėšydavę tinklus ir gąsdindavę žvejus. Pastarieji išlikdavo sveiki ir gyvi tik tuo atveju, jeigu kuris nors spėdavęs sušukti: „Vardan Dievo Tėvo, piktieji Daugai, atstokit!"
Daugai yra viena seniausių vietovių Lietuvoje. Pirmą kartą miestelis paminėtas Kryžiuočių kronikų aprašymuose 1384 m.
14-15 a. Dauguose stovėjo valdovų medžioklės pilis ir žvėrynas. Kai kurie istorikai mano, kad Jogaila medžiodamas Dauguose  susitiko su kryžiuočiais ir sudarė slaptą sutartį, kuria pasižadėjo neremti Kęstučio. 
Vytauto laikais Dauguose buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija. Čia Didysis Lietuvos kunigaikštis dažnai užsukdavo pamedžioti. Kad Dauguose būta svarios kunigaikščio rezidencijos liudija, tai, jog Vytautas 14 a. pabaigoje nurodė pastatyti bažnyčią.
Dabartinė mūrinė bažnyčia baigta statyti 1862 m., o 20 a. pradžioje šioje bažnyčioje pamokslai buvo sakomi lietuviškai.
Miesteliui būdingas linijinis planas. Kaip daugelyje linijinio plano miestelių prekyba vyko pagrindinėje Daugų aikštėje. Daugams laisvojo miesto teises ir herbą 1792 m. balandžio 26 d. suteikė paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas. Privilegijos pergamentinis originalas saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve. Istoriniame herbe pavaizduotas šarvuotas karys su alebarda, skydu ir kalaviju turėjo saugoti Daugų miestą ir visą kraštą nuo gręsiančio pavojaus, ginti miestiečių įgytas teises. Galimas daiktas, kad kario idėja buvo pasiskolinta iš senųjų Trakų kunigaikščių antspaudų. 1998  metais, t.y. daugiau kaip po 200 metų Daugų istorinis herbas buvo oficialiai atkurtas.
Po pirmojo pasaulinio karo, Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Iš Daugų kilęs kunigas Vladas Mironas buvo vienas iš akto signatarų, pasirašiusių nepriklausomybės paskelbimo aktą. Signataro Vlado Mirono vardu pavadinta Daugų Vlado Mirono gimnazija. Be šios mokyklos Daugų seniūnijoje yra technologijos ir verslo mokykla, vaikų darželis, bibliotekų filialai, kultūros namai, ambulatorija, paštas, palaikomo gydymo ir slaugos ligoninė, kavinė. Veikia visuomenės organizacijos. Bukaučiškių kaime, visai netoli Didžiulio ežero pietinio kranto, ant kalnelio stovi nepaprasto grožio raudonų plytų koplyčia. Manoma, kad romantinio stiliaus su neogotikos elementais koplytėlės statyba buvo baigta XIX a. viduryje. Iš pradžių tai buvo dvaro koplyčia, todėl nenuostabu, kad jos rūsio šonuose buvo įrengtos nišos laidoti dvarininkams. Takas nuo koplyčios iki dvaro buvo apsodintas liepomis. Padavimuose pasakojama, kad ant kalnelio, kol dar nebuvo pastatyta koplyčia, augo daug klevų, o tuose medžiuose gandrai buvo susisukę gausybę lizdų - jie saugojo paslaptinguosius ir šventus oro laiptus į dangų. Buvo tikima, kad tik dorų žmonių sielos galėjusios ten patekti.
Verslo įmonės plėtoja medžio pramonę, žuvininkystę ir kitas verslo sritis.  Vietiniai meno kolektyvai linksmina daugiškius ir svečius, dalyvauja įvairiuose rajoniniuose ir respublikiniuose renginiuose.

Informacija panaudota iš:
www.archyvai.lt
www.arsa.lt
www.daugai.lt

į viršų

atgal