KONTAKTAI
Alytaus turizmo
informacijos centras, VšĮ

S. Dariaus ir S. Girėno g. 1,
LT-62137, ALYTUS
Tel.: +370 315 52010,
Faksas +370 315 51982
info@alytus-tourism.lt
Įmonės kodas 149994436

Darbo laikas:
Sezono metu VI - VIII mėn.
I - V 9.00 - 18.00
VI 9.00 - 15.00
VII 10.00 - 15.00
Ne sezono metu IX - V mėn.
I-IV 8.00 - 17.00
V 8.00 - 16.00
Bendraukime:

My status

facebok

Rodyti objektus esančius: Alytaus mieste Alytaus rajone Visus

Įdomios vietos



Žydų genocido kapinės.jpg
 
Antrojo pasaulinio karo metu Alytų okupavus vokiečiams, Vidzgirio miške, buvo šaudomi ir laidojami bendruose kapuose žydų tautybės žmonės. Remiantis rašytiniais šaltiniais, čia buvo žudomi daugiausia iš tuometinės Sovietų sąjungos rytinių rajonų ir Čekijos atvežti žmonės
Plačiau
daibavos.jpg
 
1992 metais birželio 1 dieną Punios šile buvo pastatytas buvusio Lietuvos partizanų „Dainavos“ apygardos štabo bunkerio maketas.
Plačiau
MEcete.JPG
 
Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV a. LDK kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikdavo atremti priešiškų šalių puolimus, arba patys rengdavo karo žygius. Pradėjęs valdyti Vytautas Didysis (1392–1430 m.) totorius gerus ir ištikimus karius, viliojo atvykti į Lietuvą su šeimomis, žadėdamas žemių ir privilegijų. Raižių kaimas, kuriame apsigyveno totoriai, buvo įkurtas XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje.
Plačiau
14..JPG
 
Sinagoga pastatyta XX a. pradžioje, veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo. Pokario metais joje buvo druskos sandėlis ir gamybinės patalpos. Vėliau buvo mėginta įrengti elektrografijos cechą, tačiau miesto bendruomenė užprotestavo.
Plačiau
Kurnėnų mokyklos.jpg
 
Kurnėnų mokyklos architektūrinis ansamblis. Prie Alytaus-Simno kelio, tarp Luksnėnų ežero ir Aniškio miško, gražioje vietoje stovi nedidelė mokykla su bokšteliu – tai žymioji Kurnėnų mokykla, kurios statybą praėjusio amžiaus pradžioje finansavo čia gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas.
Plačiau
Bukaučiškių.jpg
 
Bukaučiškių kaime, visai netoli Didžiulio ežero pietinio kranto, ant kalnelio stovi nepaprasto grožio raudonų plytų koplyčia. Manoma, kad romantinio stiliaus su neogotikos elementais koplytėlės statyba buvo baigta XIX a. viduryje.
Plačiau
5. Antano Juozapaviciaus.JPG
 
Antanas Juozapavičius, pirmasis Lietuvos Nepriklausomybė kovų karininkas žuvęs mūšiuose. 1919 m. vasario 13 d. jis buvo nušautas ant tilto Alytuje.
Plačiau
Dapkiškių dvaras.jpg
 
Dapkiškio dvaro pastatas yra Dapkiškių k., Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone. Šiame dvare 1808 metais gimė 1831 metų sukilimo dalyvis Simonas Konarskis.
Plačiau
MERGOS AKMUO1.JPG
 
Daugų apylinkėse, Salos kaimo miškelyje, valiūkiškai pūpso Mergos akmuo.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 22.04.2016 120547.jpg
 
Alytų Nemunas dalija į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante – Pirmas Alytus, kairiajame – Antrasis Alytus. Miestas kūrėsi dešiniajame Nemuno krante. Istorikai mano, kad miesto aikštė Punios, Merkinės ir Vilniaus (tuometinė ši gatvė buvo dešiniame Nemuno krante) kelių sankryžoje susiformavo XV amžiuje. Stepono Batoro Alytui suteiktoje savivaldos privilegijoje (1581 m.) nurodyta miestelėnams šioje aikštėje, kurią dabar vadiname Pirmojo Alytaus, pasistatyti rotušę.
Plačiau
3dab.JPG
 
Pastatyta apie 1887 m. buvusio dvaro kapinėse. Koplyčios viduje buvo altorius, langus puošė vitražai, ant sienų kabojo paveikslai, ant palangės stovėjo Švč. Mergelės Marijos statula. Grindys buvo iš juodojo ir baltojo metlacho plytelių. Po koplyčia įrengtas laidojimo rūsys su cilindriniais skliautais.
Plačiau
DSC_1180.JPG
 
Klydžionių kaime 1941 m. dviejose vietose buvo žudomi žydų tautybės žmonės. Jie palaidoti masinėse kapavietėse, kurias skiria 600 m atstumas. Vienoje iš kapaviečių pastatytas paminklas.
Plačiau
DSC_2554.JPG
 
1989 m. miesto tiltui sugrąžintas karininko Antano Juozapavičiaus pavadinimas. Tais pat metais prie tilto pastatytas paminklas šiam karininkui atminti.
Plačiau
Laumes_akmuo_2015_05_19_ (2).jpg
 
Laumės akmuo – tai didelis tamsus granitinis kiaušinio formos riedulys, įstrigęs žemėn tarp Obelijos ir Metelio ežerų. Jo aukštis iš vakarų pusės – 2,1 m, apimtis – 10 m.
Plačiau
59. Klepočių kryžiai. V. Skendelio nuotr..JPG
 
Kryžių ansamblis Klepočių kaimo tragedijai atminti pastatytas 1990 metais, truputį vėliau dar du. 1944 m. Šv. Kalėdų išvakarėse, siekiant įbauginti ir palaužti gyventojų pasipriešinimą sovietinei okupacijai Alytaus apskrityje, beveik visą kaimą sunaikino NKVD kariuomenės baudžiamieji daliniai. Sudegino 21 sodybą (iš čia buvusių 32), sušaudė ar gyvų sudeginto 12 šio kaimo gyventojų.
Plačiau
DSC_2544.JPG
 
Artūras Sakalauskas (gim. 1963 m. spalio 26 d.) – Lietuvos kariuomenės Alytaus rinktinės savanoris, žuvęs Lietuvos Respublikos Seimo rūmų prieigose – 1991 m. rugpjūčio 21 d., stabdant Sovietų armijos išpuolį, baigiantis kariniam pučui Maskvoje. Palaidotas Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios kapinėse.
Plačiau
Pranciskonu vasarnamis-1.JPG
 
1945 m. birželio 3-iosios naktį prie šio pastato prisiekė 120 A. Ramanausko Vanago vadovaujamų partizanų.
Plačiau
5..JPG
 
Buvęs viešbutis „Niujorkas“ (Rotušės a. 14), pastatytas 1933 m. Tai buvo moderniausias Alytaus viešbutis, kurio pirmame aukšte veikė valgykla, o antrame aukšte buvo puikūs kambariai ir vonia.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 10.12.2015 183916-001.jpg
 
Buvusi kepykla „Higiena“ (Rotušės a. 15), pastatyta 1930 m. Pirmame pastato aukšte veikė geriausia miesto kepykla, antrame aukšte buvo gyvenamieji kambariai.
Plačiau
7..JPG
 
1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – vardo šaulių namai vadinti kurhauzu.
Plačiau
11..JPG
 
Žalioji gimnazija (S. Dariaus ir S. Girėno g. 27). Pirmoji gimnazija Alytuje buvo įkurta 1919 m., tačiau tuomet dar neturėjo savo pastato. 1925 m. gimnazistai atvėrė šio pastato duris — rangovai iš Kauno, laimėję skelbtą statybų konkursą, jį pastatė iš buvusių carinių kareivinių pastato. Šiandien čia įsikūrusi dailiųjų amatų mokykla. Mokykloje rengiami edukaciniai užsiėmimai, veikia mokinių darbų parduotuvėlė.
Plačiau
15.JPG
 
Namas su liūtukais (Vilniaus g. 27). Šis gyvenamasis namas Alytuje taip vadinamas todėl, kad laiptus į pastatą puošia liūtukų figūros. Namas pastatytas 1911 m. Jis priklausė žymiam tarpukario Alytaus visuomenės veikėjui advokatui Mendeliui Bokšickiui. Šiuose namuose gimė jo sūnus Saadia Bahatas, žinomas Izraelio menininkas.
Plačiau
16.JPG
 
Pastatas pastatytas 1929 m. Pirmame aukšte buvo gyvenamosios patalpos, antrame – kino salė. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įsikūrusios kelios organizacijos, mėsos parduotuvė. 1993–2003 m. veikė ekspozicija, skirta lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui.
Plačiau
17.JPG
 
Vienas žymiausių tarpukario miesto namų – Zimavičienės mūras. Tai pirmasis trijų aukštų namas (pradėtas statyti 1931 m.) tarpukario Alytuje.
Plačiau
Rotuses aikste.JPG
 
Rotušės aikšte 1990 m. buvo pervadinta nuo 1954 m. Alytaus centrą puošusi trikampė Komjaunimo aikštė. Prieškariu šioje vietoje plytėjo Rinkos aikštė, kurioje šurmuliuodavo turgus.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 12.03.2016 20804.jpg
 
Pastatyta XX a. pr. Jos dešinėje pusėje, antrame aukšte buvo žydų mokykla, o patalpa maldai su altoriumi buvo įrengta kairėje pusėje taip, kad besimeldžiantys visada būtų veidu atsisukę į pagrindinę Šventyklą Jeruzalėje. Po Antrojo pasaulinio karo sinagogoje veikė kultūros namai, sporto salė. Neveikianti.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 12.03.2016 20721.jpg
 
Pora kilometrų nuo Simno nutolusiame Mergalaukyje vienoje ant kaimo kalvelių yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės, o pačiame jų centre – leitenanto Ernsto Vurchės (Ernst Wurche) kapas. Šis karys buvo žymaus vokiečių rašytojo ir poeto Valterio Flekso (Walter Flex) draugas ir tapo jo romano „Klajoklis tarp dviejų pasaulių“ pagrindinio herojaus prototipu. Svarbiausias knygos veiksmas vyksta Simne ir jo apylinkėse. Knyga yra išversta į latvių, švedų, prancūzų ir italų kalbas.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 12.03.2016 100859.jpg
 
Nemunaičio žydų senųjų kapinių dalis. Prieš įėjimą į kapinių teritoriją stovi akmens plokštė, kurios centre, juodo akmens fone, iškalta „Čia ilsisi Nemunaičio žydų palaikai. Šventa ramybė jiems“. Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai sudarė nemažą dalį miestelio gyventojų.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 12.03.2016 102604.jpg
 
Apie jį 1872 m. Nemunu plaukęs žymus lenkų archeologas, etnografas ir kultūros istorikas Zigmantas Gliogeris rašė: „Prie miestelio iš Nemuno glėbio iškilęs didžiulis akmuo. Iš tolo jis man pasirodė kaip pakrantėje stovintis bokštas.“ Šioje vietoje 1877 m. buvo įsteigta vandens matavimo stotis. Vieta parinkta kaip tik dėl čia pūpsančio didžiulio akmens. Jame iškapojo aikšteles ir prikalė matuokles, užrašus tvarkė vietos klebonai. Kartais po žiemos akmuo truputį pakeisdavo stovėjimo vietą, nes jį išjudindavo pavasarį upe plaukiantys ledo gabalai.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 12.03.2016 103554.jpg
 
Šv. Jurgio bokšto formos mūrinė koplytėlė, skirta 1831 m. sukilimo dalyviams atminti. Tuometinis Punios klebonas Juozapas Klikovičius dalyvavo sukilime, vėliau slapstėsi, tačiau 1837 m. Kalvarijoje buvo areštuotas. Manoma, kad dabartinėje koplytėlės vietoje ir buvo pastatyta pirmoji Punios bažnyčia.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 12.03.2016 95816.jpg
 
Apie šio akmens atsiradimą Nemune pasakojamos įvairios legendos. Sakoma, kad jis atsirado nuo žmonių aimanų ir prakeiksmų.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 12.03.2016 120421.jpg
 
Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863-1938), kuris buvo lietuvių pedagogas, rašytojas, aušrininkas, spaudos darbuotojas, šiame brolio name apsistodavo atvykęs į Lietuvą iš Varšuvos.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 12.03.2016 131253.jpg
 
Tomas Norus-Naruševičius (1871 – 1927) – Lietuvos inžinierius, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 29.04.2016 93619-002.jpg
 
XIX a. pab. carinė Rusija, kuriai tuo metu priklausė dabartinės Lietuvos teritorija, ėmėsi stiprinti vakarines savo sienas. Alytus buvo paskelbtas III klasės tvirtove, esančia Nemuno upės pusiaukelėje tarp Kauno ir Gardino – I klasės tvirtovių. Mieste rekonstruoti ar naujai nutiesti plentai, užtikrinę greitą ir gerą susisiekimą su aplinkiniais miestais. Geležinkeliu Alytus sujungtas su Suvalkais ir Vilniumi. Be to, vyko kareivinių statybos (artilerijos, pontono ir Saratovo), kuriose vėliau įsikūrė 4 tūkst. karių. Kareivinės Alytuje pastatytos pagal sudarytą keturių fortų tvirtovės planą.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 26.04.2016 122731.jpg
 
Kryžius, stovintis netoli bažnyčios, iš betono išlietas 1934 metais. Paminklą projektavo ir darbams vadovavo broliai V. ir J. Jarmalos, jiems talkino ir kiti parapijiečiai. Tarybiniais metais kryžius nebuvo nugriautas, miestelio žmonės patys jį šiek tiek patvarkydavo.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 26.04.2016 115333.jpg
 
Pastatytas 1937 m. spalio 19 d. Krekštėnų kaimo Vilniui vaduoti sąjungos iniciatyva.
Plačiau
DSC_0020.JPG
 
1919 m. Stasys Čiurlionis, žymaus dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolis, buvo paskirtas Alytaus apskrities viršininku. Tuo metu Alytuje su juo gyveno ir motina Adelė Čiurlionienė, kuri 1919 m. vasario 23 d. mirė. Buvo palaidota Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriaus kapinėse. 1974 m., rengiantis iškilmingai minėti M. K. Čiurlionio 100-oąsiais gimimo metines (1975 m.), jos palaikai perkelti į Druskininkus, šalia vyro Konstantino. Alytaus kapinėse buvusi A. Čiurlionienės palaidojimo vieta pažymėta mediniu kryžiumi-koplytstulpiu.
Plačiau
3.-001.jpg
 
Tiesiant geležinkelį link Alytaus tilto Moterties upelis tapo savotiška kliūtimi, kurią reikėjo pašalinti – buvo nutarta statyti pralaidą taip papildomai dar ir sutvirtinti šlaitus. Pralaida sumūryta iš tašytų akmenų. Drąsesnieji gali nerti į ją ir pasieiti 61,94 m tunelio tamsoje, stebint ten gyvenančių šikšnosparnių budrių akių. Vietos turi užtekti ir drąsuoliams, ir šikšnosparniams, ir vietinėms varlėms, nes pralaidos plotis 3,17 m. Tik eikite atsargiai, nes viduje yra 10 apie 0,2 m aukščio žemėjančių laiptelių, kad pristabdytų srovės greitį.
Plačiau