Spausdinti

 Pivašiūnai įsikūrę vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didelio Pivašiūnų - Gineitiškių miško ir Ilgio ežero. Pasakojama, kad labai seniai čia buvusi lyguma - pievos su keletu salelių bei kalvelių. Ant vienos buvęs aukuras ir kūrenta šventoji ugnis,  aplinkui augę milžiniški ąžuolynai. Kai šiuose kraštuose pasirodę krikščionių vienuoliai ir, ant vienos kalvelės pasistatę bažnyčią, ėmę niekinti pagonis, žyniai juos prakeikę sakydami: „Tebūnie čia ežeras, ilgas kaip pievomis apaugusi lyguma." Tada staiga sudrebėjusi žemė, viskas pradėję grimzti gilyn, suskambėjęs prasmegęs žemėn ir varpas su bažnyčia. Lyguma buvusi užlieta vandeniu - taip atsiradęs Ilgio ežeras. Tie, kurie nespėję pasitraukti, prasmegę kartu su žeme.
 Pivašiūnų pavadinimas, manoma, kilęs  nuo upelio Pievesa vardo. Kadaise upelis buvo sraunus ir gilus. Kalbama, kad kovų su kryžiuočiais laikais Lietuvos kariuomenės vyrai ir vadai sustodavo pailsėti ir arklių pagirdyti. Taip pat ieškodavo seklesnių vietų perbristi upelį. Legenda pasakoja, kad srauni  srovė galėjo raitelį su šarvais ir žirgu nunešti. Tik drąsiausieji sugebėdavo įveikti upelį.
Rašytiniuose šaltiniuose Pivašiūnai minimi nuo XVII a.,  tačiau  įvairūs ženklai (pvz., netoli Pivašiūnų esantys pilkapiai, piliakalnis) rodo, kad čia gyventa gerokai anksčiau. 1630 metais greta gyvenvietės iškilo medinė bažnyčia, kurios fundatorius Jonas Klockis prieš mirtį  aplinkines žemes ir bažnyčią testamentu paliko  Trakų  benediktinų vienuolynui. Vienuoliai čia tvarkėsi beveik du amžius: plėtė miestelį, turėjo tris kalves ir plytinę, įrengė kelias karčemas. Bene  įdomiausias ir  niekaip nepaaiškinamas šio krašto įvykis yra  J. Klockio iš užsienio parvežtas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Per karus  ir gaisrus  nenukentėjęs, jis ėmė garsėti kaip stebuklingas ir XVII a. bažnytinės vyresnybės tokiu  pripažintas. Sakoma, jog stebuklinga galia ir amžiumi jis prilygsta Aušros vartų Madonos paveikslui. Kardinolas Vincentas Sladkevičius 1988 metais vainikavo Pivašiūnų Mergelę su Kūdikiu popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jai Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.
1825 metais  pastatyta dabartinė Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų medinė bažnyčia. Ji - garsiausia Alytaus krašte ir vienintelė Lietuvoje klasicistinio stiliaus, išlaikiusi tokią lotyniško kryžiaus struktūrą, kuriai būdinga išilginių tūrių ir kryžmos dinamika. Bažnyčios viduje yra retai kur Lietuvoje aptinkamas apeinamas altorius. Įspūdinga interjero dalis - 15 medinių baltai dažytų skulptūrų su paauksavimais.   Pivašiūnai nuo seno garsūs Žolinės atlaidais, kurie čia vyksta visą savaitę, tomis dienomis šią vietą aplanko tūkstančiai maldininkų iš visos Lietuvos ir užsienio. Pivašiūnų bažnyčia yra įtrauktą į Jono Pauliaus II piligrimų kelią Lietuvoje.
Bažnyčios šventoriaus kapinaitėse galima pamatyti medinių senųjų dzūkiškų kryžių. Greta varpinės stovi menininkės Leokadijos Belvertaitės sukurta (1945-1948) Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi skulptūra.
Netoli bažnyčios, kitapus gatvės, senosiose kapinėse, kurios dabar jau užstatytos namais, senosios bažnyčios vietoje XIX a. viduryje buvo pastatyta Odinių (Odinčių) giminės koplyčia-mauzoliejus. Viduje įrengtas altorėlis, sienas puošia J. Klockio portretas, datuojamas 1648 metais, įvairūs šventųjų paveikslai. Koplyčioje pamaldos nevyksta, nes joje saugomi bažnytinių apeigų drabužiai, procesijų vėliavos ir pan.
Miestelį puošia paminklas, skirtas Lietuvos  tarybos nariui, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui, kuris Pivašiūnų bažnyčioje klebonavo nuo 1911 iki 1927 metų. 
Netoli bažnyčios, tik perėjus kelią, galima pakilti į Pivašiūnų piliakalnį.
Netoli miestelio centro yra nuostabaus grožio Ilgio ežeras. Šalia jo įrengta poilsio zona su apžvalgos aikštele, suoliukais, pavėsinėmis, sporto aikštele, geriamo vandens fontanėliais ir paplūdimiu.
Tarpukario  metu Pivašiuonuose veikė pašto agentūra,  policijos punktas, girininkija, malūnas, lentpjūvė,  vėliau ir kavinė - parduotuvė, pieninė, netgi bankelis. 1905 metais atidaryta pradžios mokykla, kurioje dirbo du mokytojai. 2005  metais  Pivašiūnų mokykla atšventė solidų šimto metų jubiliejų. Po mokyklos stogu glaudžiasi  kaimo biblioteka bei kultūrinės veiklos klubas, kuriame suburta nemažai meno kolektyvų. Įkurti parapijos globos namai. 2006 m. rugpjūčio 15 d.  Pivašiūnams istorinė data. Pirmą kartą miesteliui suteiktas herbas ir regalijos - vėliava bei antspaudas.
MIESTELIO ŽEMĖLAPIS - spausti ČIA.

Lankstinukas „Pivašiūnai":

Informacija panaudota iš:
Vitunskas V. Pivašiūnai ir apylinkės. Marijampolė: Piko valanda, 2004.
www.arsa.lt
www.lrs.lt
www.pivasiunai.lt
www.pivasiunai.alytus.lm.lt

į viršų

atgal