 |
Rajono istorija
Alytaus rajonas, kurio teritorija šiandien yra 1411 kvadratinių kilometrų, kaip administracinis vienetas įkurtas 1950 metais. Po devynerių metų jo teritorija buvo išplėsta. Vėliau įvykdyta dar keletas pakeitimų ir reformų. Tačiau tiek didesni, tiek mažesni miesteliai ir kaimai, priklausantys Alytaus rajonui, savo istoriją skaičiuoja nuo senesnių laikų. Kai kurių praeitis siekia ne vieną šimtmetį. Simnas, Daugai, Butrimonys ir Punia buvo žinomi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių dvaruose. Krokialaukis garsėjo valdovams auginamais žirgais. Pivašiūnuose, kurie 1639 metais buvo padovanoti Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui, kasmet per Žolinės atlaidus susirenka tūkstančiai maldininkų iš Lietuvos ir užsienio pagarbinti stebuklingojo Švenčiausios Mergelės Marijos paveikslo. Alovėje 1795 metais carinės Rusijos valdžia įsteigė valsčių. Jam po 1831 metų sukilimo iki amžiaus pabaigos priklausė Alytaus miestas. Pirmieji Miroslavo parapijos metrikai datuojami 1746 metais. Svarbus objektas, turėjęs itin didelę reikšmę švietimui ir ypatingą vietą miestelio istorijoje – vienas iš seniausių Lietuvoje Marijonų vienuolynas. Jis įkurtas 1763 metais ir veikė iki 1864 metų. Pranciškonų vienuolynu tarpukariu garsėjęs Nemunaitis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1384 metų, o miesteliu vadinamas nuo 1519 metų. Raitininkai pirmą kartą paminėti daugiau kaip prieš 400 metų. Šiandien visi šie miesteliai yra seniūnijų, kurių Alytaus rajone yra vienuolika, centrai. Alytaus rajone yra nemažai saugomų teritorijų: seniausias Lietuvoje, dar 1937 metais profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva įkurtas, Valstybinis Žuvinto biosferos rezervatas, Dzūkijos nacionalinio, Metelių ir Nemuno kilpų regioninių parkų dalys, Pivašiūnų ir Sudvajų geomorfologiniai, Balkasodžio botaninis, Sabališkės ir Varčios pedologiniai draustiniai. Alytaus rajone gimė ir augo ne viena iškili Lietuvos meno ir mokslo asmenybė.
|
2012-02-15
Vasaris 2012
Spausdinti
atgal