Spausdinti

Simnas - bene seniausias miestelis Alytaus rajone, minimas nuo 1382 m. Pirmieji gyventojai apsigyveno XV a. pradžioje. Čia įsikūrė Lietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklės dvaras. Miestelio pavadinimo istorija mena dar senesnius laikus. Legenda byloja, kad Simną statė du milžinai - Simnas ir Sinas. Milžinų dėka miestelis augo gražėjo ir plėtėsi. Būdami galingi ir stiprūs broliai milžinai savomis rankomis išrausė ežerą, kurį lietaus vanduo pripildė, supylė aukštus kalnus, kuriuos laikas pamažu sulydimo, apjuosė miestelį miškų juosta. Taikiai ir gražiai sugyvenimo su vietos gyventojais, vieni kitiems padėdami, pasidalindami tuo ką gamta duoda. Milžinams mirus gyventojai, atsidėkodami už jų gerą valią ir rūpestį miestelį pavadino Simnu - brolių milžinų vardu, paimdami vieno vardo pradžią, kito pabaigą. Ir šiandien miestelyje tyvuliuoja ežeras menantis legendos laikus - Simno ežeras, apaugęs meldais ir savo paslaptinga istorija viliojantis vietos gyventojus bei turistus.
Kita legenda byloja, kad neatmenamais laikais gyveno piktas ponas Simonas, kuris skriaudė savo tarnus. Vieną dieną netikėtai trenkė perkūnas, užmušė blogąjį poną Simoną ir vietoj jo dvaro atsirado ežeras. Žmonės ežerą pavadino Simno ežeru, o šalimais įsikūrusi miestelį Simnu.
1520 m. miestelyje pradedama statyti renesansinio stiliaus  bažnyčia. Tai seniausias Užnemunėje architektūrinis paminklas.  Bažnyčios dešinėje pusėje įmūrytas „gėdos akmuo," žmones pasakoja, kad prie šio akmens viešam žmonių teismui buvo statomi žmonės padarę dideles nuodėmes.
Pastačius bažnyčią pradėjo augti ir pats miestelis. Lietuvos pakancleris ir Simno laikytojas Povilas Sapiega rūpinosi miestelio savivalda. 1626 m. sausio 2 d. valdovas Zigmantas Vaza suteikė Simnui Magdeburgo teisias  - antspaudą, herbą ir teisę savarankiškai tvarkytis, turėti miestelio valdžios atstovus, miestiečių teismą, miesto ribose leisti įsakymus. Magdeburgo privilegijoje rašoma: „O pirmiausia miesto bylų antspaudavimui paskiriame miesto antspaudą - šventą Povilą ir šiame mūsų rašte tokį antspaudą ir herbą, Šv. Povilo atvaizdą, aiškesniam parodymui liepėme išreikšti". Simno herbui išrinktas Šv. Povilo atvaizdas neabejotinai susijęs su savivaldos teisių išrūpintojo Povilo Sapiegos vardu. 1999 m. birželio 29 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas, kuris mena istorinės praeities laikus. Šiandien miestelio istorinis centras - urbanistikos paminklas.
XVII am. miestelis turėjo keturias gatves: dabartinę Alytaus gatvę, gatvę vedančią į Metelius, trečia gatvė ėjusi bažnyčios vakarų pusėje, o ketvirta - bažnyčios šiaurinėje dalyje. Tuo metu miestelyje buvo kepykla, bravoras, svirnas, pirtis, nuo malūno iki bažnyčios augo vyšnios.
XX a. viduryje Simnas buvo valsčiaus centras su keliomis įmonėmis, malūnais, vilnų karšyklomis. Miestelis vienas pirmųjų XX amžiaus pradžioje galėjęs puikuotis grįstomis gatvėmis ir dideliais turgais, kurie vykdavo antradieniais ir penktadieniais. Arkliai sunkiai traukdavo pilnus vežimus prekių, vežamų į turtų. Čia susirinkę žmonės ne tik derėjosi, pirko,  bet ir gandais bei naujienomis pasidalindavo.
Sovietmečiu Simnas buvo rajono, o vėliau apylinkės centras. Šiandien Simno miestelis yra seniūnijos centras. Seniūnijoje yra gimnazija, žemės ūkio mokykla, internatinė mokykla. Veikia 26 įmonės. Simno seniūnijos teritorijoje yra Žuvinto biosferos rezervatas. 

Informacija panaudota iš:
www.archyvai.lt
www.arsa.lt
Šeškevičius A., Šeškevičius B. Simnas, 2006.

į viršų

atgal